Kriptovaliutų įkūrėjas
Tačiau ar šios fizinio pavidalo neturinčios valiutos gali neigiamai veikti mūsų planetą? Tokį klausimą iškėlė Naujosios Meksikos universiteto mokslininkai, domėjęsi kriptovaliutų kasimo daromu poveikiu aplinkai, rašo sciencedaily. Domitės mokslo ir technologijų naujienomis?
Kaip žinoma, kriptovaliuta yra internetinė atsiskaitymo forma, egzistuojanti tik skaitmeniniame pasaulyje. Nepriklausomi kasėjai varžosi tarpusavyje, spręsdami sudėtingus kompiuterinius algoritmus ir už tai gauna valiutos vienetų. Tokių valiutų šalininkai sako, kad joms nereikia trečiosios šalies, kaip tradicinio banko ar centralizuotos vyriausybės, kriptovaliutų įkūrėjas ši patvirtintų atsiskaitymą tokiomis valiutomis.
Tačiau tokių valiutų gamybos metu sunaudojami milžiniški energijos kiekiai. Jonesas — apytikriai paskaičiavo, kokį tokios kriptovaliutų kasimo metodikos daro poveikį aplinkai.
Bitcoin: privalumai ir trūkumai. Kas laukia kriptovaliutos Rusijoje. Paprasta naudoti m. Kas bus toliau? Mes apklausėme ekspertus kibernetinės valiutos srityje ir sužinojome, kas mūsų laukia naujaisiais metais: kaip pasikeis Rusijos Federacijos ir užsienio šalių įstatymai, su kokiais sunkumais susidurs kalnakasiai ir kriptovaliutų savininkai, taip pat išsiaiškinome, ar bitkoinai pakeis popierinius pinigus.
Jie panaudojo esamus duomenis apie energijos sunaudojimą kasant kriptovaliutas bei įvairius ekonominio vertinimo metodus ir pateikė konkrečią tokio kasimo vertę. Dabartiniame pasaulyje, kuris susiduria su klimato kaita, ekonomistai gali padėti suvokti įvairios veiklos ir technologijų poveikį. Šiuo metu pasaulyje prie sparčiausio interneto ir pigiausios energijos šaltinių yra formuojamos ištįsos kasybos stovyklos, nepriklausomai nuo to, ar energijos šaltinis tausoja gamtą, ar ne.
Nuo nulio link Mėnulio: kriptovaliutų rinka leido tapti milijonieriais vos per metus A. Guoga, J. Pikelis, P. Aršauskas © Alfa. Žurnalas TOP pristato ryškiausius šios naujos turto rūšies milijonierius.
Minėti mokslininkai sako, kad nors tokia kasyba ir sukuria finansinę vertę, didžiulis elektros suvartojimas generuoja kriptožalą. Toks terminas yra vartojamas apibūdinti skaitmeninės veiklos poveikį žmonių sveikatai ir klimatui.
Mokslininkai paskaičiavo, kad praėjusiais metais Jungtinėse Valstijose kiekvienam bitkoino vertės JAV doleriui teko 0,49 JAV dolerio centų žalos sveikatai ir klimatui. Duomenys taip pat rodo, kad vienu metu pernai žala, kuri buvo padaroma kasant vieną bitkoiną, prilygo jo finansinei vertei. Tokia žala sukeliama dėl to, kad į gamtą patenka vis daugiau teršalų deginant iškastinį kurą, kuris gamina elektros energiją.
Prie tokių teršalų priskiriami anglies dioksidas, kietosios dalelės, azoto kriptovaliutų įkūrėjas ir sieros dioksidas.
Kai kurie šių teršalų siejami su didesne ankstyvos mirties rizika. Be to, trijų mokslininkų komanda pažvelgė ne tik į tokios didesnės taršos poveikį žmonių sveikatai, bet ir poveikį klimato kaitai ir tam, kaip dabartinė kasybos sistema skatina naudoti vis daugiau energijos. Pasak jo, šiems gamybos procesams reikia vis didesnio kiekio energijos.
Tačiau jau dabar yra — nors ir ribotas — kriptovaliutų įkūrėjas kriptovaliutų, kurių alternatyviai gamybai reikia gerokai mažiau energijos. Mokslininkai tikisi, kad jų duomenys apie poveikį sveikatai ir klimatui paskatins rinktis alternatyvius kasybos metodus. Goodkindas taip pat atkreipė dėmesį, kad specializuotas kriptovaliutų kasimo mašinas reikia ir aktyviai vėsinti, kad jos neperkaistų, kol sprendžia sudėtingus algoritmus.
Į šį papildomą energijos suvartojimą šio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta, o kriptovaliutų įkūrėjas reiškia, kad iš tiesų kasimo metu suvartojamos elektros energijos kiekis yra dar didesnis.
