Pagrindiniai pajamų šaltiniai internete. 5 būdai, kaip susikūrti pasyvių pajamų šaltinį internete
Pastaruoju metu daug kalbama apie didelį gyventojų pajamų skirtumą. Ir ne tik Lietuvoje. Kai kada pasipiktinimas dėl to tampa net socialinių neramumų priežastimi.
Atotrūkis tarp turtingųjų ir neturtingųjų didėja, kadangi tų žmonių, kurie ir taip uždirba ar gauna didesnes pajamas, jos didėja dar sparčiau negu tų, kurie gauna mažas. Kitaip tariant, tam, kas turi,pridedama dar daugiau.
5 būdai, kaip susikūrti pasyvių pajamų šaltinį internete
Progresiniai mokesčiai, turto ar kapitalo mokesčiai, minimalaus darbo užmokesčio reikalavimas — keletas priemonių, kuriomis siekiama sumažinti pajamų skirtumą. Tačiau nemažai atotrūkio susidarymo ir didėjimo priežasčių — išorinės: ekonomikos ciklo svyravimai, globalizacija ir technologinė pažanga, maisto ir energetinių žaliavių kainų svyravimai, demografinės tendencijos.
Todėl šiandien minimų atotrūkio mažinimo priemonių neužtenka norint pakeistigalingas išorines jėgas. Didesnės pajamos labiau svyruoja keičiantis ekonomikos ciklui Pastebėta, kad atotrūkis paprastai didėja ekonomikos augimo laikotarpiu, kitaip tariant, gyvenimas turtingesniems gyventojams gerėja sparčiau negu tiems, kurie gyvena iš mažesnių pajamų.
Kita vertus, kai stebima bendra pajamų mažėjimo tendencija, sparčiau tirpsta pajamos tų, kurie iki tol gaudavo didesnes.
Mūsų šalies Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, penktatadalio neturtingiausių namų ūkių disponuojamos pajamos metais buvo 6,5 karto mažesnės negu penktadalio turtingiausiųjų.
Po ketverių ekonomikos augimo metų šis skirtumas padidėjo ir metais buvo 7,4 karto. Po dvejų ekonomikos nuosmukio metų — vėl sumažėjo ir m.
Naujesnių duomenų kol kas nėra, tačiau tikėtina, kad, pradėjus ūkiui atsigauti, pirmiausia tai turėjo pajusti tie, kas gavo didesnes pajamas. Žiūrint į darbo užmokesčio pokyčius, matyti panašios tendencijos: nuo iki metų, t.
O tų pagrindiniai pajamų šaltiniai internete veiklos rūšių įmonėse, kuriose vidutinis darbo užmokestis yra didesnis negu šalies vidurkis, vidutinis darbo užmokestis didėjo vidutiniškai 7,7 procento.
Ar įmanoma kovoti su pajamų skirtumais?
Taigi ekonomikai pradėjus atsigauti, anksčiau ar vėliau didesnes pajamas pradeda gauti visi. Tik vieni pradeda tą augimą jausti anksčiau ir spartesniu tempu negu kiti. Didėjantis atotrūkis — ir globalizacijos pasekmė Ne paslaptis, kad verslininkai stengiasi mažinti sąnaudas ir didinti pajamas.
Darbo užmokestis — viena iš sąnaudų rūšių.
Skambinkite naudodami „Skype'ą“
Jei yra galimybė brangesnę darbo jėgą pakeisti pigesne, dažnas verslininkas taip ir padarys. Tokių galimybių atsiranda, jei pagrindiniai pajamų šaltiniai internete tik savo šalyje. Tarkime, mūsų žemesnės kvalifikacijos darbuotojai dėl galimybės dirbti konkuruoja su už mažesnį užmokestį sutinkančiais dirbti kaimynais iš Rytų, pavyzdžiui, baltarusiais ar netgi kinais, vietnamiečiais.
Tuo tarpu dėl mūsų aukštos kvalifikacijos specialistų su vietos darbdaviais konkuruoja didesnius atlyginimus galintys mokėti Vakarų šalių darbdaviai.
Pagrindinių mokesčių trūkumas siunčia rimtą signalą apie Lietuvos ekonomiką
Vadinasi, žemesnės kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokestis turi nedidėti arba didėti lėčiau, o aukštos kvalifikacijos specialistų — didėti sparčiau.
Atotrūkis atsiranda ir tarp geografinių vietovių Globalizacija skatina žmonių jidėjimą iš skurdesnių regionų į turtingesnius. Sumažintą globalizacijos modelį galime pamatyti ir Lietuvoje.
Pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Šalčininkų rajono savivaldybėje šių metų trečią ketvirtį buvo 1 litų, o pavyzdžiui, Klaipėdoje — 1 litų.
Nenuostabu, kad žmonės, ieškodami darbo ar norėdami užsidirbti daugiau, iš kaimo ar miestelio keliasi į didesnį miestą. Čia ir darbo galimybių daugiau, ir darbo užmokestis didesnis.
Tuo tarpu tie, kas pasilieka, pavyzdžiui, kaime, lieka gyventi iš mažesnių pajamų, neretai neturi darbo. Jei pajamos vietovėje mažos, ten šiaip ne taip egzistavusios prekybos ar paslaugų įmonės uždirba irgi mažai ir negali didinti savo sąnaudų darbo užmokesčio darbuotojams ar net turi baigti veiklą.
Taigi lieka žmonės gyventi iš įvairių pašalpų, kurios ir mažesnės negu darbo užmokestis, ir, pradėjus pagrindiniai pajamų šaltiniai internete ekonomikai, didėti pradeda irgi vėliausiai. Dėl nevienodų kainų pokyčių taip pat didėja atotrūkis Nevienodas vartojimo prekių kainų augimas taip pat turi įtakos.
Kai pirmo būtinumo prekės ir paslaugos maistas, būsto išlaikymas, degalai brangsta greičiau negu ne pirmo būtinumo ar net prabangos prekės, labiau dėl to kenčia tie, kas pirmo būtinumo prekėms turi skirti didesnę savo mažesnių pajamų dalį.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nuo metų iki dabar labiausiai pabrango dujos, elektra, šiluminė energija 38—50 proc.
#2. partnerystės (affiliate) programos
Vadinasi, tiems, kas beveik visas savo pajamas turi skirti būtent pirmo būtinumo prekėms, pragyvenimas pabrango dar labiau, gyvenimo kokybė nepagerėjo ar net pablogėjo. Sociodemografiniai veiksniai yra ir atotrūkio priežastis, ir pasekmė Emigraciją, mažėjantį gimstamumą skatina ir ekonominiai veiksniai — mažas pajamas gaunančiųjų žlungančios viltys ir lūkesčiai, kad gyvenimas tuoj pagerės. Kai emigruoja darbingo amžiaus žmonės, mažėja gimstamumas, tuomet visuomenė senėja.
Senėjant visuomenei, sparčiau didėjant išlaikomųjų, o ne išlaikančiųjų skaičiuiatotrūkis tarp pajamų — darbo užmokesčio ir pensijos — didėja, kadangi dirbančiųjų sumokėtus mokesčius jau reikia dalinti didesniam skaičiui išlaikytinių. Pyragą dalijantis keturiese gabalėliai yra didesni negu dalijantis aštuoniese.
Fallout 76 Tipps Und Tricks (Deutsch) 10+ Tipps für Einsteiger & Fortgeschrittene [Folge 02]
Taigi ekonominė situacija tampa dar sunkesnė, o neigiami demografiniai procesai dar pagreitėja. Kaip sociodemografinį veiksnį galima paminėti ir ilgėjančią gyvenimo trukmę.
Tai reiškia ne ilgesnį darbingą amžių, o ilgesnį senatvės amžių. Senatvės, kai pagrindiniai pajamų šaltiniai yra socialinės išmokos arba perkamąją galią dėl infliacijos prarandančios santaupos.
Šie pajamų šaltiniai arba yra baigtiniai santauposarba srauniau pradeda tekėti ne iš karto pradėjus atsigauti šalies ūkiui, o vėliau socialinės išmokos.
Pagrindinių mokesčių trūkumas siunčia rimtą signalą apie Lietuvos ekonomiką - DELFI Verslas
Dar mokslininkai mini tokį veiksnį kaip mažas pajamas gaunančių namų ūkių gyvenimo būdo patirtį, perduodamą vaikams.
Tyrimai rodo, kad yra ryšys tarp šeimos, kurioje vaikas užaugo, finansinės padėties ir jo finansinės padėties jau suaugus. Pirma, tokioje šeimoje augančio vaiko galimybės įgyti gerą išsilavinimą yra ribotos, todėl, tikėtina, jis įsilies į mažiau kvalifikuotų darbuotojų gretas.
Antra, finansinių įgūdžių vaikas pirmiausia mokosi šeimoje. Šeima, kurioje pagrindinis pajamų šaltinis yra pašalpos, kuri gyvena nuo skolos iki skolos, savofinansinės elgsenos modelį perduoda ir savo vaikams.
Čia išvardytoss priežastys nėra vienintelės, dėl kurių nemažėja didelis pajamų atotrūkis.
Skurdžių pajamų statistika
Tačiau tai labai svarbios priežastys. Vyriausybės stengiasi atotrūkį tarp turtingųjų ir ne tokių turtingų žmonių sumažinti — pagrindiniai pajamų šaltiniai internete mokesčių politiką, socialinės apsaugos politiką, siekdamos pagelbėti stokojantiems pinigų. Tačiau finansinės galimybės remti neturtinguosius yra ribotos, o išorinėms priežastims — ekonomikos ciklo svyravimui.
Vadinasi, yra du galimi keliai: vienas — pasiekti, kad turtingesnieji dalintųsi su neturtingaisiais. Priversti arba įtikinti. Kadangi prievartiniai dalykai skatina ieškoti būdų jų išvengti, įtikinti būtų veiksmingiau. Antras kelias — siekti ekonomikos augimo, dėl ko kiltų ir mažiausiai uždirbančio sluoksnio ekonominė gerovė. Ir vienu, ir kitu atveju reikalingas išsamesnis požiūris į problemą —atimti ir padalinti neužteks.
