Mano efektyvių galimybių strategija,
Tai gali labai sparčiai didinti bedarbių skaičių, o pagal Ž. Mauricą tokia valdžios klaidų pasekmė gali lemti tai, kad brangs skolinimasis tarptautinėse finansų rinkose.
Taigi, lyginant su kitų šalių įgyvendinamais kompensacijų mechanizmais, Lietuvos valdžia daro kelias labai grubias klaidas: - atlyginimų kompensacijas sieja su minimalia mėnesine alga, o ne su darbuotojo realiai gautu atlyginimu.
Lietuvoje darbdavys gali prašyti kompensacijos tik tuo atveju, jeigu jo darbuotojas yra visiškoje prastovoje.
Neįvykdęs tokios sąlygos, darbdavys bus baudžiamas - metus laiko nebegalės prašyti europinės paramos naujų vietų kūrimui. Neteko atrasti, kad kur nors Europos Sąjungoje būtų keliamos tokios keistos sąlygos, valstybei kompensuojant verslo patiriamas atlyginimų išlaidas.
Priešingai, prieš kelias dienas Europos Komisija paskelbė mlrd. Tik ne Lietuvoje.
Deficito laikinam padengimui valdžia žada lengvatines paskolas, tačiau paskolas, kad ir lengvatines, vis tiek grąžinti reikia. Verslas taps vis labiau praskolintas, o praskolintam verslui niekas neskubės duoti paskolų, net ir nelengvatinių.