LT    |    EN    |    Pritaikyta neįgaliesiems
     >>  Naujienos
     >>  Renginiai, išvykos
     >>  Ugdymas
     >>  Paslaugos
     >>  Veikla
     >>  Teisinė informacija
     >>  Struktūra ir kontaktai
     >>  Bendradarbiavimas
     >>  Archyvas
     >>  Darželio daina
     >>  Galerija
     >>  Klausimai
Etnokultūrinis ugdymas  >>

2018-2019 mokslo metai

 

ETNOKULTŪRINIS UGDYMAS

 

                 Nepabūgę darganoto oro vėlyvą gruodžio 4 d. vakarą ugdytiniai su tėveliais rinkosi įstaigos kieme į Žibintų šventę. Auklėtoja Laima Veselienė pakvietė visus pakeliauti pasakos takeliu ir sužinoti, dėl ko susipyko Saulė (auklėtoja Laima Drungilienė) ir Mėnulis (meninio ugdymo pedagogė Elona Juškevičienė). Pasirodžiusi Ragana (auklėtoja Loreta Tenienė) džiaugėsi tamsa, nenorėjo, kad Saulė susitaikytų su Mėnuliu, tačiau netikėtai pasirodęs Žibintininkas (auklėtoja Laima Veselienė) taikiai išsprendė kilusį ginčą. Žibintininkas įžiebė švieseles, paragino visus nusiteikti artėjančių švenčių laukimu ir pakvietė kiemelyje paieškoti stebuklų. Pasklido po darželio teritoriją vaikai, kaip tie jonvabaliukai, nešini savo gamintais žibintais. Ir kiek buvo džiaugsmo, kai surado paslėptus jų laukiančius siurprizus... Gražaus jums švenčių laukimo, mažieji mūsų ugdytiniai :)

IMG_62062.jpg
47340677_1206189609531968_6813840601490915328_n.jpg
47320906_351422975661841_2770094575518220288_n.jpg
47507575_207896486814049_1467943173786435584_n.jpg
                    47684844_1882607781838301_3835202836648427520_n.jpg
         46493221_2183243868603870_5768987483438055424_n.jpg
          47384215_467060237153503_9100567119292006400_n.jpg

 

 

            Gražų penktadienio rytmetį Kakė Makė (auklėtoja L.Tenienė) ir Netvarkos nykštukas (auklėtoja kūno kultūrai K. Gailiūnienė)  sukvietė grupių „Kiškučiai“, „Ežiukai“ ir „Boružiukai“ ugdytinius pramogai. Pramogos metu vaikai mokėsi tvarkos įgūdžių, aiškinosi, kokius darbelius reikia nudirbti, ruošiantis gražiausioms metų šventėms - Kalėdoms, žaidė l.liaudies žaidimus, klausėsi pasakojimo apie Advento vainiko reikšmę ir prasmę. 

 

47325163_357317638335745_2393145752877531136_n.jpg
47341550_377263123017522_5291120432718544896_n.jpg
47369623_2041529802569317_7729561894247202816_n.jpg
47390626_190613131884105_650791745545568256_n.jpg
47477596_2221659121417290_4153256104198930432_n.jpg
IMG_20181130_103811.jpg
47078563_517906755369627_3578563400952709120_n.jpg

 

 

                    Lapkričio 20 d. etnokultūrinės veiklos darbo grupės narės Laima Veselienė, Loreta Tenienė, Laima Drungilienė dalyvavo seminare „Simbolinė obuolio prasmė lietuvių kultūroje“. Lektorė Violenita Juškevičiūtė papasakojo apie simbolinę obolio prasmę ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Išgirdome palyginimų, patarlių, burtų, kurie ypač aktualūs atrtėjančiu Adventiniu ir Kalėdiniu laikotarpiu.

 

         46493150_1003499839844387_4308860338381520896_n.jpg
46513656_1003499896511048_658851255971479552_n.jpg
46494509_422614438276016_6747737219399680_n.jpg

 

 

 

                    Lapkričio 12 d. yra minimas šv. Martynas. Ožio diena. Darganotą lapkričio 13 d. rytmetį etnokultūrine kryptimi dirbančios grupės susiėjo būrin paminėti šią šventę. Vaikai išgirdo pasakojimus, kas tai per diena ir kokia šios šventės prasmė. Mažieji „piemenėliai“ rodė savo išmonę, vedė apie beržą „ožį“, prisiminė pajuokavimus, žaidimus. O šventės pabaigoje nuo „gaspadinės“ gavo dovanų tikrą varškės sūrį. Šaunuoliai mažieji „piemenėliai“.

 

DSCN9133.jpg
DSCN9101.jpg
DSCN9095.jpg
DSCN9128.jpg
DSCN9135.jpg
DSCN9139.jpg
DSCN9148.jpg

 

 

                        Spalio 11 d. etnokultūrinės darbo grupės narė, pedagogė Laima Drungilienė dalyvavo pažintinėje išvykoje po senovinius Žemaitijos medinės architektūros dvarus ir piliakalnius. Išvykos metu buvo aplankyti Šatrijos, Raudonkalnio piliakalniai, Biržuvėnų dvaras, Varnių Žemaičių vyskūpystės muziejus. Kelionę užbaigėme aplankydami Degaičių parke stovintį Gineso rekordininką - sunkiausią pasaulyje dviratį. Dviračio svoris - 1,146 kg.

43681851_301497640680841_1743358681786875904_n.jpg
IMG_20181011_152734.jpg
IMG_20181011_152722.jpg
IMG_20181011_110324.jpg
IMG_20181011_164819.jpg
IMG_20181011_135318.jpg
 IMG_20181011_122804.jpg

 

 

Etnokultūros svarba ikimokykliniame ugdyme

Etninė kultūra - tai ilgaamžė mūsų senolių patirtis, kuri perduodama iš kartos į kartą. Senovės tradicijos padeda nepamiršti tautos šaknų. Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus, dainuodami lietuviškas dainas, sekdami pasakas, taikydami patarles, priežodžius, mįsles, stebėdami gamtą, realiame gyvenime mes išlaikome tautos paveldą. Etninė kultūra lavina vaiko vaizduotę, žadina šiltus jausmus savo tarmei, skatina formuotis tautinei savimonei ir skatina vaiko kompetencijų plėtrą ir padeda ugdyti vaiko bendrąsias kompetencijas:

·        padeda vaikui suvokti savo vaidmenį šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos gyvenime, skatina perimti paprotines elgesio normas, puoselėti ir tęsti socialinėje terpėje susiformavusias tradicijas, suvokti jų kaitą ir dėsningumus;

·        tautosakos panaudojimas ugdymui(si) plečia ir gilina intuityvų vaiko supratimą apie gimtosios kalbos (ir tarmės) savitumą, ugdo meilę ir pagarbą gimtajam žodžiui, nuo mažens moko gyvos, turtingos ir vaizdingos kalbos;

·        per etnokultūrinį ugdymą vaikai išsamiau susipažįsta su etninės kultūros vertybėmis ir reiškiniais, suvokia ir įsisąmonina iš kartos į kartą perduodamą senolių išmintį. Vaikai skatinami domėtis savo šeimos ir giminės tradicijomis, bendruomeniniais papročiais, tradiciniais amatais ir juos puoselėjančiais žmonėmis, gamtine ir kultūrine aplinka, praeities ir dabarties įvykiais, tautos vertybėmis, kitų tautų ir šalių kultūrine įvairove;

·        klausydamiesi įvairių tautosakos žanrų, vaikai palaipsniui ima suvokti jų vertę ir grožį, pajaučia poreikį ir malonumą išreikšti save juos atlikdami, improvizuodami, kurdami;

·        ugdymo procese vaikai supažindinami su tradicinėje kultūroje gyvavusiais sveikatos tausojimo papročiais, liaudies medicina. Ugdoma pagarba vienam iš seniausių ir pagrindinių maisto produktų - ruginei duonai, kuri nuo seno laikyta šventa.

Mūsų įstaigos grupių ,,Boružiukai", ,,Ežiukai" ir ,,Kiškučiai" " pedagogai vienu iš prioritetų pasirinko etnokultūrinį vaikų ugdymą. Didėjantis atotrūkis tarp šiuolaikinės žmogaus buities ir senųjų tradicijų savaime mus verčia ieškoti būdų, kaip įdomiai vaikams perteikti etnokultūros žinias. Įstaigoje įrengta seklyčia, kurioje vaikai gali pamatyti, prisiliesti prie senovinių daiktų, rakandų. Vaizdingų žodžių kupina žemaitiška tarmė integruojama kasdienėje veikloje. „Etninė kultūra yra ne močiutės vilnonė skarelė muziejuje ir ne verpimo ratelis kaimo turizmo sodyboje. Etninė kultūra yra gyvenimo būdas čia, savo žemėje, ir dabar, o ne kada nors. Ji negali būti kažkokia paradinė, reklaminė, prisimenama tik kelis kartus per metus. Etnokultūra yra apmąstymas, suvoktas gyvenimo būdas ir nuolatinis žiūrėjimas į aplinką, gamtą, išsiugdytas gebėjimas kūrybiškai priimti tautos gyvenimą, neišduodant savęs ir nekeliaklupsčiaujant prieš pasaulį" (etninės kultūros ugdymo turinio konsultantė Virginija Rudavičienė.

140.jpg

 


 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

 

 

 

 


 


 

 

sprendimas: meikita.lt